šviesenybė

šviesenýbė sf. (1) Š, šviesenỹbė (2) NdŽ, KŽ, Rtr kas šviesu, šviesus daiktas; plg. šviesybė 1.

◊ jõ (támstos) šviesenýbė (šviesenỹbė NdŽ) psn. valdovų ir aukštuomenės žmonių titulavimas: Tamstos šviesenybe, pasigailėk manęs, menko žmogelio rš.